Alergijos šiuolaikiniame pasaulyje – kodėl jų daugėja?

Alergijų paplitimas per pastaruosius dešimtmečius išaugo taip smarkiai, kad medikai jau kalba apie savotišką epidemiją. Maždaug kas ketvirtas europietis kenčia nuo kokios nors alergijos formos, o vaikų tarpe šie skaičiai dar didesni. Lietuvoje situacija nėra išimtis – alergologų kabinetai pilni pacientų, o laukimo eilės pas specialistus kartais nusidriekia mėnesiais.

Kodėl taip nutiko? Mokslininkai išskiria keletą priežasčių. Viena populiariausių teorijų – higienos hipotezė. Mūsų pernelyg sterili aplinka, antibiotikų vartojimas ir sumažėjęs kontaktas su natūralia mikroflora ankstyvoje vaikystėje gali lemti netinkamą imuninės sistemos vystymąsi. Kiti veiksniai – oro tarša, klimato kaita, pakitusi mityba ir genetiniai faktoriai.

Alergija – tai neadekvati imuninės sistemos reakcija į medžiagas, kurios daugumai žmonių yra visiškai nekenksmingos. Mūsų organizmas klaidingai identifikuoja nekaltą žiedadulkę ar maisto produktą kaip pavojingą įsibrovėlį ir pradeda gaminti antikūnus, kurie sukelia uždegimines reakcijas.

Problema ta, kad alergijos simptomai dažnai būna panašūs į peršalimo ar kitų ligų požymius, todėl daug žmonių gyvena nežinodami, kad iš tiesų kenčia nuo alergijos. Laiku neatpažinta ir negydoma alergija gali progresuoti ir sukelti rimtesnes sveikatos problemas. Todėl svarbu atpažinti pagrindinius alergijos požymius.

APie požymius daugiau skaitykite čia.

Kvėpavimo takų simptomai – ne tik peršalimo požymiai

Vienas dažniausių alergijos pasireiškimų – nosies ir viršutinių kvėpavimo takų simptomai. Jei pastebite, kad šie požymiai kartojasi reguliariai arba trunka neįprastai ilgai, verta susimąstyti apie alergiją:

• Užsitęsęs nosies užgulimas. Jei jūsų nosis nuolat užsikimšusi, ypač tam tikrais metų laikais ar tam tikrose aplinkose, tai gali būti alerginis rinitas.
• Vandeningas sekretas iš nosies. Skirtingai nuo peršalimo, alergijos sukeltas rinitas pasireiškia skaidriu, vandeningu sekretu.
• Čiaudulys serijomis. Alergiškas žmogus dažnai čiaudi ne po vieną kartą, o serijomis po kelis čiaudulius iš eilės.
• Niežtinti nosis ir gomurio niežėjimas. Šis simptomas ypač būdingas alergijai ir rečiau pasitaiko sergant virusinėmis infekcijomis.

Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų pasikartojimą ir jų ryšį su aplinka. Jei nosies simptomai paūmėja išėjus į lauką pavasarį (žiedadulkių sezonas), apsilankius namuose, kur gyvena gyvūnai, ar dulkėtoje aplinkoje – tai gali būti aiškus alergijos požymis.

Praktinis patarimas: veskite simptomų dienoraštį, žymėdami, kada ir kokioje aplinkoje simptomai pasireiškia. Tai padės gydytojui tiksliau nustatyti galimus alergenus.

Akių simptomai – daugiau nei nuovargis

Akių sutrikimai yra antrasis labai dažnas alergijos požymis, kuris kartais klaidingai priskiriamas nuovargiui ar įtampai:

• Paraudusios akys. Alergijos atveju akių paraudimas dažnai būna abipusis ir lydimas kitų simptomų.
• Intensyvus akių niežėjimas. Šis simptomas ypač būdingas alergijai – norisi nuolat trinti akis.
• Ašarojimas. Gausus ašarojimas, ypač būnant lauke ar tam tikroje aplinkoje, gali signalizuoti apie alerginę reakciją.
• Patinę vokai. Rytinis vokų patinimas, kuris nėra susijęs su miego trūkumu, gali būti alergijos požymis.

Jei akių simptomai pasireiškia kartu su nosies simptomais ir turi aiškų ryšį su aplinka (pvz., paūmėja žydint medžiams ar būnant patalpose su gyvūnais), tai dar labiau sustiprina alergijos tikimybę.

Praktinis patarimas: venkite trinti akis, nes tai tik pablogina situaciją. Geriau naudokite šaltus kompresus akių niežėjimui malšinti ir specialius akių lašus, skirtus alergijai (pasitarę su gydytoju).

Odos reakcijos – nematomos alergijos matomos apraiškos

Oda yra didžiausias žmogaus organas ir dažnai tampa alergijos taikinys. Odos reakcijos gali būti įvairios ir pasireikšti skirtingose kūno vietose:

• Dilgėlinė. Staiga atsirandantys iškilūs, paraudę, niežtintys bėrimai, primenantys dilgėlės sukeltus. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir dažniausiai išnyksta per 24 valandas, tačiau gali pasikartoti.
• Egzema (atopinis dermatitas). Lėtinė odos būklė, pasireiškianti sausos, niežtinčios, paraudusios odos plotais. Dažniausiai paveikia alkūnių linkius, kelius, kaklą ir veidą.
• Kontaktinis dermatitas. Odos reakcija, atsirandanti tiesiogiai kontaktuojant su alergenu (pvz., nikelis, lateksas, kosmetikos produktai).
• Angioedema. Gilesnių odos sluoksnių patinimas, dažniausiai paveikiantis lūpas, akių vokus, kartais liežuvį ar gerklę.

Odos reakcijos ypač svarbios diagnozuojant maisto alergijas. Jei pastebite, kad po tam tikro maisto suvartojimo atsiranda bėrimai ar patinimai, tai gali būti alergijos požymis.

Praktinis patarimas: fotografuokite odos reakcijas – tai padės gydytojui įvertinti jų pobūdį ir sunkumą, net jei konsultacijos metu bėrimo jau nebėra.

Virškinimo sistemos sutrikimai – paslėpta alergijos pusė

Virškinimo sistemos simptomai dažnai lieka nepastebėti kaip galimi alergijos požymiai, nes juos lengva supainioti su kitomis virškinimo problemomis:

• Pilvo skausmas ir spazmai. Pasikartojantys pilvo skausmai po tam tikro maisto vartojimo gali signalizuoti alergiją.
• Pykinimas ir vėmimas. Staigus pykinimas ar vėmimas po valgio gali būti alerginės reakcijos požymis.
• Viduriavimas. Pasikartojantis viduriavimas, ypač po tam tikrų maisto produktų vartojimo.
• Burnos niežėjimas ar patinimas. Šie simptomai gali pasireikšti iškart po maisto suvartojimo ir yra gana specifiniai alergijai.

Maisto alergijos diagnozavimas gali būti sudėtingas, nes reakcija kartais pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms valandoms po valgio. Be to, simptomai gali būti subtilūs ir lėtiniai.

Praktinis patarimas: veskite maisto dienoraštį, kuriame žymėkite, ką valgėte ir kokie simptomai pasireiškė. Tai padės identifikuoti galimus alergenus ir pastebėti dėsningumus.

Bendri organizmo simptomai – kai alergija veikia visą kūną

Kartais alergija gali sukelti bendrą organizmo reakciją, kuri pasireiškia ne tik vietiniais simptomais:

• Nuovargis ir silpnumas. Lėtinė alergija gali sukelti nuolatinį nuovargį, kuris nepraeitų net gerai išsimiegojus.
• Galvos skausmai. Pasikartojantys galvos skausmai, ypač sinusų srityje, gali būti susiję su alergija.
• Miego sutrikimai. Dėl nosies užgulimo ir kitų simptomų alergija dažnai sutrikdo normalų miegą.
• Dirglumas ir koncentracijos problemos. Lėtinė alergija gali paveikti psichologinę būseną ir kognityvinius gebėjimus.

Šie simptomai dažnai ignoruojami arba priskiriami stresui, nuovargiui ar kitoms priežastims. Tačiau jei jie pasireiškia kartu su kitais alergijos požymiais, verta apsvarstyti alergijos galimybę.

Praktinis patarimas: stebėkite, ar bendri simptomai turi ryšį su sezoniškumu arba tam tikra aplinka. Pavyzdžiui, jei pavasarį ar rudenį jaučiatės labiau pavargę, tai gali būti susiję su žiedadulkių alergija.

Anafilaksija – pavojingiausia alergijos forma

Anafilaksija yra sunki, gyvybei pavojinga alerginė reakcija, kuri gali išsivystyti per minutes ar net sekundes po kontakto su alergenu. Šios reakcijos simptomai apima:

• Odos reakcijas (dilgėlinė, niežėjimas, paraudimas)
• Patinusias lūpas, liežuvį ar gerklę
• Pasunkėjusį kvėpavimą, švokštimą
• Greitą širdies plakimą, kraujo spaudimo kritimą
• Svaigulį, alpimą
• Pilvo skausmą, viduriavimą, vėmimą

Anafilaksija dažniausiai išsivysto dėl maisto produktų (riešutų, jūros gėrybių, kiaušinių), vabzdžių įgėlimų, vaistų ar latekso. Žmonės, kuriems anksčiau buvo pasireiškusi anafilaksinė reakcija, turėtų visada su savimi nešiotis adrenalino švirkštiklį (EpiPen).

Praktinis patarimas: jei jums ar jūsų artimajam pasireiškė anafilaksijos požymiai, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Nelaukite, kol simptomai praeis savaime – anafilaksija gali progresuoti labai greitai ir tapti mirtina.

Alergijos detektyvai – kaip atpažinti savo priešą

Jei atpažinote save šiame straipsnyje ir įtariate, kad galite turėti alergiją, pirmiausia reikėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją, kuris įvertins jūsų simptomus ir prireikus nukreips pas alergologą. Alergologas gali paskirti specialius tyrimus:

• Odos dūrio mėginiai. Ant odos užlašinama nedidelis kiekis potencialių alergenų ir stebima reakcija.
• Kraujo tyrimai. Nustatomas specifinių IgE antikūnų kiekis kraujyje.
• Provokaciniai mėginiai. Kontroliuojamomis sąlygomis pacientui duodama nedidelis kiekis įtariamo alergeno.
• Eliminacinė dieta. Iš mitybos pašalinami įtariami maisto produktai, o vėliau palaipsniui vėl įtraukiami, stebint reakciją.

Alergijos gydymas priklauso nuo jos tipo ir sunkumo. Pagrindinės gydymo strategijos:

• Alergeno vengimas. Tai efektyviausias būdas išvengti simptomų.
• Vaistai. Antihistamininiai preparatai, nosies steroidiniai purškalai, akių lašai, bronchus plečiantys vaistai.
• Imunoterapija. Ilgalaikis gydymas, kurio metu organizmas palaipsniui pripratinamas prie alergeno.

Praktinis patarimas: net jei įtariate alergiją, nepradėkite savarankiškai vartoti vaistų ar drastiškai keisti mitybos. Visada pirmiausia pasikonsultuokite su gydytoju, nes neteisingai parinktas gydymas gali būti neefektyvus ar net žalingas.

Daugiau apie rizikas ir priemones rasite https://klinikadrauge.lt/kas-yra-alergija/.

Gyvenimas su alergija – ne nuosprendis, o naujas puslapis

Alergija gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę, tačiau tinkamai diagnozavus ir valdant šią būklę, dauguma žmonių gali gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – atpažinti simptomus ir imtis veiksmų.

Alergijos požymių ignoravimas gali turėti rimtų pasekmių – nuo lėtinių sveikatos problemų iki pavojingų alerginių reakcijų. Septynių pagrindinių ženklų – kvėpavimo takų simptomų, akių reakcijų, odos pokyčių, virškinimo sutrikimų, bendrų organizmo simptomų, anafilaksijos požymių ir simptomų pasikartojimo tam tikromis aplinkybėmis – atpažinimas gali būti pirmas žingsnis link geresnės sveikatos.

Prisiminkite, kad alergija yra individuali – tai, kas sukelia stiprią reakciją vienam žmogui, kitam gali būti visiškai nepavojinga. Todėl svarbu stebėti savo kūno signalus ir mokytis juos suprasti. Jūsų organizmas dažnai žino, kas jam kenkia, tereikia išmokti klausytis jo siunčiamų žinučių.

Galiausiai, alergija nėra tik medicininė diagnozė – tai ir naujas gyvenimo būdas, reikalaujantis didesnio sąmoningumo, atsakomybės už savo sveikatą ir kartais – kūrybiškumo prisitaikant prie naujų aplinkybių. Tačiau su tinkama pagalba ir požiūriu, alergija tampa ne kliūtimi, o tiesiog dar vienu gyvenimo aspektu, kurį galima sėkmingai valdyti.