Virtualūs turai – ne tik pandemijos palikimas

Kai 2020-aisiais pasaulis užsidarė namuose, žinių festivaliai, konferencijos ir edukaciniai renginiai atsidūrė ties bedugnės kraštu. Tačiau kaip dažnai būna krizių metu, būtent tada gimė sprendimai, kurie dabar keičia visą renginių industriją. Virtualūs turai tapo ne tik laikinu sprendimu, bet ir nauja realybe, kuri praturtino žinių festivalių patirtį būdais, apie kuriuos anksčiau net nesvajojome.

Dabar, kai fiziniai renginiai sugrįžo, virtualūs komponentai neišnyko. Priešingai – jie evoliucionavo į hibridinį formatą, kuris siūlo geriausią iš abiejų pasaulių. Jei esate renginių organizatorius ar aktyvus žinių festivalių dalyvis, supratimas, kaip veikia šie virtualūs turai ir kaip juos efektyviai panaudoti, gali visiškai pakeisti jūsų patirtį.

Kas iš tiesų yra virtualus turas žinių festivalyje

Pradėkime nuo pagrindų, nes terminas „virtualus turas” gali reikšti skirtingus dalykus skirtingiems žmonėms. Žinių festivalių kontekste tai nėra paprastas vaizdo įrašas ar tiesioginis transliavimas. Tai interaktyvi, dažnai 360 laipsnių patirtis, leidžianti dalyviams naršyti po renginį savo nuožiūra, pasirinkti, ką žiūrėti, su kuo bendrauti ir kaip gilintis į turinį.

Įsivaizduokite, kad dalyvaujate didžiuliame mokslo festivalyje su dešimtimis paviljonų, šimtais pranešėjų ir tūkstančiais dalyvių. Fiziškai būdami vietoje, jūs privalote rinktis – eiti į vieną paskaitą reiškia praleisti kitą. Virtualus turas leidžia jums „teleportuotis” tarp skirtingų erdvių, grįžti prie praleistų sesijų, net sulėtinti ar pagreitinti turinį pagal savo poreikius.

Techniškai tai gali būti įgyvendinta įvairiais būdais: nuo paprastų interaktyvių žemėlapių su įterptais vaizdo įrašais iki sudėtingų virtualios realybės aplinkų, kuriose jūsų avatarą galite valdyti kaip kompiuteriniame žaidime. Svarbu suprasti, kad technologija čia yra tik priemonė – tikroji vertė slypi patirtyje, kurią ji sukuria.

Kodėl organizatoriams verta investuoti į virtualius komponentus

Kalbant su renginių organizatoriais, dažnai išgirstu tą patį argumentą: „Mes jau grįžome į fizinius renginius, kam dar investuoti į virtualius?” Atsakymas paprastas – jūsų auditorija yra daug platesnė nei tie, kurie gali fiziškai atvykti.

Pagalvokite apie jauną mokslininkę iš Lietuvos, kuri norėtų dalyvauti jūsų festivalyje Barselonoje, bet neturi lėšų kelionei. Arba apie pensininkę, kuri domisi filosofija, bet negali keliauti dėl sveikatos problemų. Virtualus komponentas atveria duris tūkstančiams potencialių dalyvių, kurie kitaip niekada nepasiektų jūsų turinio.

Be to, duomenys rodo įdomią tendenciją: hibridiniai renginiai dažnai generuoja didesnį fizinį dalyvavimą, ne mažesnį. Kodėl? Nes žmonės, kurie pirmą kartą susiduoda su jūsų renginiu virtualiai, kitais metais nori atvykti fiziškai. Tai tarsi demonstracinė versija, kuri paverčia žiūrovus į tikrus dalyvius.

Finansiškai tai taip pat turi prasmę. Taip, pradinis investavimas į virtualią platformą gali būti nemažas, bet kartą sukūrus infrastruktūrą, papildomi virtualūs dalyviai beveik nieko nekainuoja. Jūsų renginio salė talpina 500 žmonių? Virtualiai galite priimti 5000 ar net 50000 – be papildomų nuomos, maitinimo ar saugumo išlaidų.

Praktiniai patarimai organizatoriams: kaip sukurti veiksmingą virtualų turą

Dabar pereikime prie konkretybių. Jei nusprendėte integruoti virtualų komponentą į savo žinių festivalį, štai keletas esminių dalykų, į kuriuos turite atkreipti dėmesį.

Pradėkite nuo turinio strategijos, ne technologijos. Didžiausia klaida, kurią mačiau – organizatoriai perka brangią platformą ir tik tada pradeda galvoti, ką su ja daryti. Pirmiausia atsakykite į klausimus: kokią patirtį norite sukurti? Kas jūsų auditorija? Kokie jų tikslai? Tik tada rinkitės technologiją, kuri geriausiai atitinka šiuos poreikius.

Investuokite į kokybišką garso ir vaizdo įrašymą. Žmonės atleis vidutinišką vaizdo kokybę, bet prastas garsas užmuš bet kokią patirtį. Jei turite ribotą biudžetą, geriau išleiskite pinigus profesionaliems mikrofonams nei 4K kameroms. Geras garsas yra absoliučiai kritinis.

Sukurkite tikrą interaktyvumą, ne tik pasyvų žiūrėjimą. Virtualūs dalyviai neturėtų jaustis kaip antros klasės piliečiai. Įtraukite juos per tiesioginius klausimus ir atsakymus, balsavimus, diskusijų kambarius, net virtualius tinklo kūrimo renginius. Kai kurie organizatoriai naudoja „virtualius stalus”, kur dalyviai gali susitikti ir kalbėtis mažose grupėse, kaip tai darytų fiziniame renginyje.

Padarykite turinį prieinamą po renginio. Vienas didžiausių virtualių turų privalumų – galimybė grįžti prie turinio. Bet tai reiškia, kad turite apgalvoti, kaip organizuoti ir pateikti šimtus valandų įrašų. Naudokite aiškias kategorijas, paiešką, rekomendacijas. Kai kurie organizatoriai sukuria „kuratorių takus” – teminius maršrutus per turinį skirtingoms auditorijoms.

Technologijų pasirinkimas: nuo paprasto iki sudėtingo

Technologijų kraštovaizdis gali atrodyti pribloškiantis, bet iš tiesų yra tik keletas pagrindinių kategorijų, kurias turite suprasti.

Paprasčiausia lygmenyje yra vaizdo konferencijų platformos kaip Zoom ar Microsoft Teams su papildomomis funkcijomis. Jos veikia, jei jūsų renginys nedidelis (iki 100-200 dalyvių) ir nesudėtingas. Privalumai: žema kaina, lengva naudoti, dauguma žmonių jau pažįsta. Trūkumai: ribota interaktyvumo galimybė, sunku sukurti „festivalio” jausmą.

Viduriniame lygmenyje yra specializuotos renginių platformos kaip Hopin, Airmeet ar Whova. Jos sukurtos būtent hibridiniams renginiams ir siūlo funkcijas kaip virtualius paviljonus, tinklo kūrimo zonas, analizės įrankius. Tai geras pasirinkimas vidutinio dydžio festivalių organizatoriams, kurie nori profesionalios patirties be poreikio kurti viską nuo nulio.

Aukščiausiame lygmenyje yra pilnai pritaikomos virtualios aplinkos, dažnai sukurtos naudojant žaidimų variklius kaip Unity ar Unreal. Čia galite sukurti tikrą 3D festivalio erdvę, kurią dalyviai tyrinėja su avatarais. Tai brangu ir sudėtinga, bet rezultatas gali būti tikrai įspūdingas. Tinka tik dideliems festivalių organizatoriams su rimtu biudžetu.

Mano patarimas daugumui organizatorių: pradėkite nuo vidurio lygmens sprendimo. Jis suteiks jums pakankamai funkcionalumo, kad sukurtumėte gerą patirtį, bet nebus pernelyg sudėtingas ar brangus. Galite visada pereiti prie sudėtingesnio sprendimo, kai įgysite patirties ir pamatysite, kas veikia.

Dalyvių perspektyva: kaip išspausti maksimumą iš virtualaus festivalio

Dabar pažvelkime iš kitos pusės. Jei esate dalyvis, kuris planuoja dalyvauti žinių festivalyje virtualiai, štai kaip galite padaryti šią patirtį kuo vertingesnę.

Planuokite iš anksto, bet būkite lankstūs. Vienas virtualaus dalyvavimo privalumų – galite greitai keisti planus. Bet tai nereiškia, kad neturėtumėte plano. Peržiūrėkite programą, pažymėkite prioritetines sesijas, bet nebijokite nukrypti, jei kažkas netikėta patraukia jūsų dėmesį.

Sukurkite tinkamą aplinką. Tai gali skambėti banaliai, bet jūsų fizinė aplinka labai įtakoja virtualią patirtį. Raskite ramų kampą, naudokite ausines (ne garsiakalbius), užsirašykite ant durų „netrukdyti”. Kai kurie žmonės net rengiasi taip, lyg eitų į fizinį renginį – tai padeda pereiti į „festivalio režimą”.

Aktyviai įsitraukite. Didžiausia klaida, kurią daro virtualūs dalyviai – jie tiesiog žiūri pasyviai, lyg būtų Netflix. Užduokite klausimus čate, dalyvaujate balsavimuose, prisijunkite prie diskusijų kambarių. Kuo aktyviau dalyvausite, tuo vertingesnė bus patirtis.

Naudokite įrašus strategiškai. Jei sesija įrašoma, nebijokite jos praleisti tiesioginės transliacijos metu, jei tuo pačiu metu vyksta kažkas svarbesnio. Bet nustatykite sau taisyklę: peržiūrėkite įrašą per 48 valandas, kol dar jaučiate festivalio energiją. Po savaitės tikimybė, kad grįšite prie to turinio, krenta eksponentiškai.

Hibridinis modelis: geriausias iš abiejų pasaulių ar dvigubas iššūkis?

Dabar dauguma didelių žinių festivalių renkasi hibridinį modelį – fizinį renginį su virtualiu komponentu. Tai skamba idealiai, bet praktikoje yra sudėtinga.

Pagrindinė problema: jūs iš esmės organizuojate du renginius vienu metu. Fiziniai dalyviai turi vienus poreikius ir lūkesčius, virtualūs – visiškai kitus. Pranešėjai turi kalbėti į kameras ir į salę tuo pačiu metu. Techninė komanda turi valdyti dvigubą infrastruktūrą.

Tačiau kai tai daroma gerai, rezultatai yra neįtikėtini. Mačiau festivalius, kur virtualūs dalyviai galėjo „teleportuotis” į skirtingas sales, matyti tiesiogines transliacijas iš kelių kampų, net valdyti kameras patys. Fizinėje salėje buvo ekranai, rodantys virtualių dalyvių klausimus ir komentarus, todėl jie jautėsi kaip tikros bendruomenės dalis.

Raktas į sėkmę – nepabandykite tiesiog transliuoti fizinio renginio. Sukurkite tikrą virtualią patirtį, kuri papildo fizinę, bet yra vertinga savaime. Virtualūs dalyviai turėtų turėti savo moderatorių, savo diskusijų erdves, net savo ekskluzyvų turinį. Kai kurie organizatoriai kuria specialias „virtualių dalyvių sesijas” su pranešėjais, kurie negali atvykti fiziškai.

Ateities vizija: dirbtinis intelektas ir personalizuota patirtis

Žvelgiant į ateitį, matau, kad virtualūs turai taps dar labiau personalizuoti ir intelektualūs. Dirbtinis intelektas jau dabar pradeda keisti žaidimo taisykles.

Įsivaizduokite festivalį, kuris automatiškai rekomenduoja jums sesijas pagal jūsų interesus, ankstesnį elgesį ir net jūsų nuotaiką (analizuojant, kaip ilgai žiūrite skirtingą turinį). Arba AI asistentą, kuris gali atsakyti į klausimus apie festivalio turinį realiuoju laiku, net sujungti jus su kitais dalyviais, turinčiais panašius interesus.

Kai kurios platformos jau eksperimentuoja su automatiniais santraukų generatoriais – AI, kuris sukuria trumpas, teminės valandos trukmės paskaitos santraukas, leidžiančias jums greitai nuspręsti, ar norite žiūrėti visą įrašą. Kiti naudoja automatinį vertimą realiuoju laiku, leidžiantį festivalių organizatoriams pasiekti tikrai globalią auditoriją be poreikio samdyti dešimtis vertėjų.

Virtualios realybės technologija taip pat sparčiai tobulėja. Per kelerius metus VR akiniai taps pakankamai prieinami ir patogūs, kad virtualūs festivalių dalyviai galėtų tikrai „vaikščioti” po virtualų festivalio miestelį, sustoti prie virtualių stendų, net turėti spontaniškus pokalbius su kitais dalyviais, kurių avatarus sutinka koridoriuje.

Kai virtualumas tampa tikresnis už tikrovę

Baigdamas noriu pasidalinti mintimi, kuri gali skambėti paradoksaliai: kartais virtualūs turai gali suteikti autentiškesnę patirtį nei fizinis dalyvavimas.

Kaip tai įmanoma? Pagalvokite apie tai: fiziniame festivalyje jūs esate ribojami savo fizinės buvimo vietos. Jūs negalite būti dviejose vietose vienu metu, negalite sustabdyti pranešėjo, kad užsirašytumėte svarbią mintį, negalite grįžti ir pakartotinai išgirsti sudėtingos koncepcijos paaiškinimo. Jūsų patirtis yra linijinė ir negrįžtama.

Virtualus turas leidžia jums patirt festivalį jūsų sąlygomis, jūsų tempu, jūsų prioritetais. Galite gilintis į turinį taip, kaip niekada negalėtumėte fiziškai. Galite grįžti prie svarbių momentų, tyrinėti papildomus šaltinius, net sujungti skirtingų sesijų idėjas būdais, kurių organizatoriai niekada neplanuoja.

Tai nereiškia, kad virtualus dalyvavimas yra geresnis už fizinį – jie tiesiog skirtingi. Fizinis dalyvavimas suteikia spontaniškumą, žmogišką ryšį, energiją, kurią jaučiate būdami kambaryje su šimtais kitų smalsuolių. Virtualus dalyvavimas suteikia lankstumą, gilumą ir prieinamumą.

Geriausias scenarijus – kai galite derinti abu. Galbūt dalyvaujate festivalyje fiziškai, bet vėliau grįžtate prie virtualaus turo, kad peržiūrėtumėte sesijas, kurias praleidote. Arba pirmą kartą dalyvaujate virtualiai, o kitais metais atvykstate fiziškai, jau žinodami, ko tikėtis.

Žinių festivalių ateitis nėra „fizinė arba virtuali” – ji yra „ir fizinė, ir virtuali”. Organizatoriai, kurie supranta, kaip sukurti vertę abiejuose formaturose ir kaip juos sujungti į vieningą patirtį, turės didžiulį pranašumą. O dalyviai, kurie išmoksta naršyti ir maksimaliai išnaudoti abi galimybes, gaus neįtikėtinai praturtintą mokymosi patirtį.

Virtualūs turai nėra ateitis – jie jau čia. Klausimas tik, kaip mes juos naudosime.