Informacijos tsunami: kodėl visiems mums reikia plaukimo įgūdžių

Kas rytas prasideda vienodai – paimame telefoną ir… bum! Pranešimų lavina, naujienos iš visų pusių, draugų įrašai, reklamos, straipsniai, video, podcastai. Jūsų smegenys dar net nespėjo iki galo pabusti, o jau turi apdoroti informacijos kiekį, kuris prieš šimtmetį būtų buvęs kelių savaičių dozė.

Štai kodėl informacijos valdymas tapo ne prabanga, o būtinybe. Tai tarsi sporto salė jūsų protui – be treniruotės tiesiog paskęstate chaose. O kas dar blogiau? Dauguma tos informacijos yra arba nereikšminga, arba klaidinanti, arba tiesiog šlamštas, sukurtas tam, kad pavogtų jūsų dėmesį ir laiką.

Aš pats prieš kelerius metus jutau, kad praranду kontrolę. Prenumeravau dešimtis naujienų portalų, sekiau šimtus žmonių socialiniuose tinkluose, turėjau atidarytas dešimtis skirtukų naršyklėje. Rezultatas? Jaučiausi perpildytas, nerimastingas ir paradoksalu – mažiau informuotas nei anksčiau. Tada supratau – reikia sistemos.

Kokybės ir kiekybės dilema: mažiau tikrai gali būti daugiau

Pirmasis žingsnis link sveiko informacijos vartojimo – pripažinti, kad jūs NEGALITE sekti visko. Ir žinote ką? Tai visiškai gerai! Niekas negali. Tie žmonės, kurie atrodo esą visur ir žinantys viską, paprasčiausiai geriau filtruoja.

Pradėkite nuo radikalaus valymo. Rimtai, dabar pat paimkite telefoną ir pažiūrėkite į savo naujienų aplikacijas. Kiek jų ten? Penkios? Dešimt? Dvylika? Štai jums iššūkis – sumažinkite iki trijų. Taip, trijų!

Kai aš tai padariau, pirma savaitė buvo keista. Jausdavausi tarsi kažko netenku, tarsi praleisiu kažką svarbaus. Bet po poros savaičių supratau – aš nieko nepraleidžiau. Tikrai svarbios naujienos vis tiek pasiekia. Jūsų kolegos apie jas kalba, socialiniuose tinkluose jos iškyla, draugai pamini. Tačiau dabar turėjau laiko GILIAU pasigilinti į tai, kas tikrai svarbu.

Kokybė prieš kiekybę – tai ne tuščias šūkis. Vienas gerai parašytas, kruopščiai ištyrinėtas straipsnis duoda daugiau vertės nei dešimt paviršutiniškų clickbait antraščių. Vienas patikimas šaltinis, kurį skaitote reguliariai, leidžia geriau suprasti kontekstą, o ne tik pavienius įvykius.

Patikimumo detektyvai: kaip atskirti grūdus nuo pelų

Gerai, sumažinome kiekį. Bet kaip žinoti, KURIUOS šaltinius palikti? Čia prasideda tikrasis darbas, ir jis yra įdomesnis nei galvojate.

Pirma, užsirašykite šį klausimą didžiulėmis raidėmis: „Kas už tai moka?” Rimtai, kiekvieną kartą, kai skaitote straipsnį, paklauskit savęs – koks šio leidinio verslo modelis? Ar jie gyvena iš prenumeratos (geras ženklas!), ar iš reklamų (atsargiai), ar iš kažkieno finansavimo (labai atsargiai)?

Prenumerata pagrįsti leidiniai paprastai patikimesni, nes jų pajamos priklauso nuo skaitytojų pasitikėjimo, o ne nuo paspaudimų skaičiaus. Reklama pagrįsti portalai dažnai linkę į sensacijas, nes jiems reikia trafiko. Tai ne absoliuti taisyklė, bet geras orientyras.

Antra, pažiūrėkite į autorių. Ar straipsnyje nurodytas konkretus žmogus? Ar galite rasti informacijos apie jo kvalifikaciją? Ar jis rašo tik vienoje temoje (ekspertas), ar apie viską iš eilės (greičiausiai ne ekspertas)? Patikimi leidiniai turi redaktorius, faktų tikrintojus, standartus. Jie taiso klaidas, kai jas padaro.

Trečia, patikrinkite šaltinius. Geras straipsnis nurodo, iš kur paimta informacija. Jei skaitote apie mokslinį tyrimą – ar yra nuoroda į patį tyrimą? Jei apie politiko pareiškimą – ar yra citata ar video? Jei straipsnyje tik teigiama „ekspertai sako” be jokių konkrečių vardų – bėkite.

Štai praktinis patarimas: sukurkite savo patikimumo skalę. Aš turiu trijų lygių sistemą. A lygis – šaltiniai, kuriems pasitikiu beveik aklas (bet vis tiek kritiškai galvoju). B lygis – gerai, bet reikia papildomos patikros. C lygis – įdomu, bet naudoju tik kaip užuominą, kur ieškoti daugiau informacijos. Visi kiti – ignoruoju.

Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti

Dabar palieskime skaudžią temą – Facebook, Twitter, Instagram, TikTok ir visa kita. Šie tinklai tapo daugelio žmonių pagrindiniu naujienų šaltiniu, ir tai yra… problemiška.

Kodėl? Nes algoritmai. Tie paslaptingi algoritmai, kurie sprendžia, ką jūs matote, yra sukurti ne tam, kad jus informuotų, o tam, kad jus užlaikytų platformoje. Jie rodo jums tai, kas sukelia emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą, kartais džiaugsmą. Bet dažniausiai neigiamas emocijas, nes jos veiksmingesnės.

Rezultatas? Jūsų informacijos srautas tampa iškraipytas. Matote daugiau ekstremalių nuomonių, nes jos generuoja reakcijas. Matote daugiau konfliktų, nes žmonės komentavo. Matote mažiau nuosaikių, subalansuotų požiūrių, nes jie nesurenka tiek paspaudimų.

Bet aš nesakau, kad turite ištrinti visas socialines paskyras (nors jei tai padarytumėte, greičiausiai būtumėte laimingesni!). Vietoj to, naudokite jas sąmoningai:

Pirma, išvalykite savo srautą be gailesčio. Atsisakykite sekti puslapius, kurie jus pykdo ar nervina. Gyvenimas per trumpas tam. Sekite žmones ir organizacijas, kurie jus moko, įkvepia, teikia vertę.

Antra, NIEKADA nespustelėkite straipsnio, kurio antraštė atrodo per sensacinga. Tai sunkiausia taisyklė laikytis, nes tos antraštės sukurtos būtent tam, kad negalėtumėte atsispirti. Bet kiekvieną kartą, kai atsispyrite, treniruojate savo „informacinio šlamšto” detektorių.

Trečia, nustatykite laiko limitus. Daugelis telefonų dabar turi funkcijas, kurios parodo, kiek laiko praleidžiate kiekvienoje aplikacijoje. Pažiūrėkite į tuos skaičius. Greičiausiai išsigąsite. Nustatykite limitus – pavyzdžiui, 15 minučių per dieną kiekvienai socialinei platformai. Jūs nustebsite, kaip greitai prisitaikote.

RSS ir kitos pamirštos technologijos, kurios vis dar veikia puikiai

Leiskite papasakoti apie technologiją, kuri atsirado prieš dvidešimt metų ir vis dar yra vienas geriausių būdų valdyti informacijos srautus – RSS (Really Simple Syndication).

Daugelis jaunesnių žmonių net nežino, kas tai yra, o tai gaila. RSS leidžia jums prenumeruoti svetaines ir gauti jų naujienas tiesiogiai į vieną vietą – RSS skaitytuvą – be jokių algoritmų, be jokios manipuliacijos, be jokios reklamos. Jūs matote viską chronologine tvarka. Jūs kontroliuojate, ką matote.

Aš naudoju Feedly, bet yra ir kitų puikių variantų – Inoreader, The Old Reader, NewsBlur. Visi jie veikia panašiai: pridedame svetaines, kurias norime sekti, ir kiekvieną dieną matome naujus įrašus. Paprasta, efektyvu, be triukšmo.

Štai kaip aš organizuoju savo RSS srautą: turiu kelis aplankus – „Privaloma skaityti” (5-7 šaltiniai, kuriuos tikrai skaitau kiekvieną dieną), „Įdomu” (10-15 šaltinių, kuriuos skaitau, kai turiu laiko), „Specializuota” (šaltiniai apie konkrečias temas, kurias gilinuosi periodiškai). Tai leidžia man būti lankstiam – kai užsiėmęs, skaitau tik pirmą aplanką, kai turiu daugiau laiko, gilinuosi toliau.

Kita puiki technologija – el. pašto naujienlaiškiai. Taip, žinau, jūsų pašto dėžutė ir taip perpildyta. Bet geri naujienlaiškiai yra kaip kuratorius, kuris už jus atrenka geriausią turinį. Aš prenumeruoju keletą – ne dešimtis, būtent keletą – labai gerų naujienlaiškių, kurie kartą per savaitę ar dvi suteikia man suvestinę svarbių dalykų.

Patarimas: sukurkite atskirą el. pašto adresą tik naujienlaiškiams. Taip jie nesusimaišys su darbo ar asmeniniu paštu, ir galėsite juos skaityti, kai jums patogu, o ne kai jie atsitiktinai pasirodo tarp kitų laiškų.

Lėtų naujienų judėjimas: kodėl skubėjimas žudo supratimą

Štai radikali mintis: o gal jums iš tikrųjų nereikia žinoti naujienų DABAR? Gal galite palaukti dieną, savaitę, net mėnesį?

Egzistuoja judėjimas, vadinamas „slow news” (lėtos naujienos), ir jis keičia požiūrį į informacijos vartojimą. Idėja paprasta: vietoj to, kad vytumėte kiekvieną naujieną minutę po jos pasirodymo, palaukite, kol dulkės nusės, kol paaiškės kontekstas, kol ekspertai išanalizuoja.

Pirmos 24 valandos po bet kokio didelio įvykio paprastai pilnos spekuliacijų, klaidingos informacijos, pernelyg emocingų reakcijų. Po savaitės turite daug aiškesnį vaizdą. Po mėnesio – dar aiškesnį.

Aš pats eksperimentavau su šiuo požiūriu ir rezultatai buvo stulbinantys. Vietoj kasdienių naujienų portalų pradėjau skaityti savaitinius žurnalus ir mėnesinius leidinius. The Economist, The Atlantic, Foreign Affairs – šie leidiniai duoda kontekstą, analizę, platesnį vaizdą. Taip, sužinau apie įvykius vėliau, bet suprantu juos DAUG geriau.

Išbandykite tai: vieną mėnesį visiškai atsisakykite kasdienių naujienų. Vietoj to, skaitykite tik savaitinius ar mėnesinius leidinius. Stebėkite, kaip keičiasi jūsų supratimas, kaip sumažėja nerimas, kaip padidėja gebėjimas matyti didesnį vaizdą.

Žinoma, yra išimčių. Jei dirbate srityje, kur turite žinoti naujienas iš karto (finansai, žiniasklaida, politika), tai neveiks. Bet daugumai žmonių? Tai veikia nuostabiai.

Kritinio mąstymo treniruotė: kaip tapti savo pačių faktų tikrintoju

Gerai, turite gerus šaltinius, turite sistemą. Bet net geriausi šaltiniai kartais klysta. Todėl jums reikia išsiugdyti kritinio mąstymo įgūdžius.

Pirmas įgūdis: atpažinti savo pačių šališkumą. Mes visi turime tendenciją tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome (confirmation bias). Tai natūralu, bet pavojinga. Praktika: kai skaitote kažką, su kuo visiškai sutinkate, sustokite ir paklauskit savęs – „Ar aš ieškau priešingų nuomonių? Ar bandau suprasti kitą pusę?”

Antras įgūdis: atskirti faktus nuo nuomonių. Faktas: „Temperatūra pakilo 1,5 laipsnio per pastarąjį šimtmetį.” Nuomonė: „Tai katastrofa” arba „Tai normalu.” Abu gali būti pagrįsti, bet tai nuomonės. Mokykitės atpažinti šį skirtumą.

Trečias įgūdis: patikrinti statistiką. Kai matote skaičius, klauskite: iš kur jie? Kokia imtis? Kaip matuota? Pavyzdžiui, „90% žmonių palaiko X” skamba įspūdingai, bet jei apklausta tik 100 žmonių iš specifinės grupės, tai nieko nereiškia.

Ketvirtas įgūdis: atpažinti manipuliacines technikas. Emocingos antraštės, „visi žino, kad…”, „akivaizdu, kad…”, „ekspertai sutinka…” be konkrečių šaltinių – visa tai raudonos vėliavėlės.

Praktinis patarimas: kai susiduriate su teiginiu, kuris atrodo svarbus, panaudokite „trijų šaltinių taisyklę”. Raskite tą pačią informaciją bent trijuose nepriklausomuose, patikimuose šaltiniuose. Jei negalite – būkite skeptiški.

Dar vienas puikus įrankis – faktų tikrinimo svetainės. Snopes, FactCheck.org, PolitiFact (JAV), FullFact (JK), ir kitos. Kai abejojate kažkuo, tiesiog įveskite raktažodžius į šias svetaines. Dažnai rasite, kad kažkas jau ištirinėjo tą klausimą.

Skaitmeninė higiena: kasdienės rutinos, kurios pakeičia viską

Teorija puiki, bet kas iš tikrųjų veikia kasdienybėje? Leiskite pasidalinti savo asmenine rutina, kuri man veikia jau kelerius metus.

**Rytas:** Pirmąją valandą po pabudimo NETIKRINU naujienų. Tai buvo sunkiausia įpročio dalis išsiugdyti, bet labiausiai pakeičianti. Vietoj to, darau mankštą, pusryčiauju, galbūt skaitau knygą. Smegenys pradeda dieną ramiai, o ne streso būsenoje.

Po to, apie 9 val., skiriu 20 minučių naujienoms. Atidarau savo RSS skaitytuvą, perskaitau antraštes iš „Privaloma skaityti” aplanko, perskaitau 2-3 straipsnius, kurie atrodo svarbūs. Viskas. Uždarau ir einu dirbti.

**Pietūs:** Jei turiu laiko, dar 15 minučių pažiūriu į „Įdomu” aplanką. Bet tai neprivaloma.

**Vakaras:** Po darbo, jei noriu, skaitau gilesnius straipsnius, žiūriu į specializuotas temas. Bet tai pramoga, o ne pareiga. Kai nusibosta – lioju.

**Savaitgalis:** Šeštadienio rytą skaitau savaitinius leidinius – The Economist, New Yorker, ar ką tuo metu prenumeruoju. Tai tampa maloniu ritualu su kava.

Svarbu: turiu griežtą taisyklę – jokių naujienų prieš miegą. Paskutinę valandą prieš miegą – tik lengvas turinys arba knygos. Miegas tapo daug geresnis.

Dar keletas praktinių patarimų:

**Išjunkite push pranešimus.** Visus. Taip, visus. Jei kas nors tikrai svarbu, sužinosite. Bet jūsų telefonas nebetrukdys kas penkias minutes.

**Naudokite „skaitysiu vėliau” aplikacijas.** Pocket, Instapaper, ar net tiesiog naršyklės žymeles. Kai rasite įdomų straipsnį, bet neturite laiko dabar – išsaugokite. Vėliau, kai turėsite ramų laiką, skaitysite su dėmesiu.

**Nustatykite „informacijos badavimo” dienas.** Kartą per savaitę ar mėnesį – visiškai jokių naujienų. Atjunkite. Pabūkite su šeima, gamtoje, su hobiu. Pasaulis nesuduš.

**Vedkite „išmokau” dienoraštį.** Kartą per savaitę užsirašykite vieną dalyką, kurį išmokote iš naujienų ar straipsnių. Tai padeda įvertinti, ar tikrai gaunate vertę iš savo informacijos vartojimo.

Kai informacijos srautai tampa gyvenimo kokybe

Žinote, kas įdomiausia? Kai pradedi valdyti informacijos srautus, keičiasi ne tik tai, ką žinai, bet ir kaip jaučiesi. Mažiau nerimo. Mažiau jausmo, kad kažko netenki. Daugiau pasitikėjimo savo sprendimais. Daugiau laiko tikrai svarbiems dalykams.

Aš pastebėjau, kad tapo lengviau kalbėtis su žmonėmis. Vietoj paviršutiniško žinojimo apie šimtą temų, galiu giliai diskutuoti apie dešimt. Tai daug vertingiau. Žmonės jaučia, kad tikrai supranti, apie ką kalbi, o ne tik pakartoji antraštes.

Taip pat tapo lengviau priimti sprendimus. Kai turi patikimus šaltinius ir kritinio mąstymo įgūdžius, nebesi taip lengvai manipuliuojamas. Matai per reklamas, per propagandą, per sensacijas. Tai neįkainojama šiuolaikiniame pasaulyje.

Ir štai ko tikrai nesitikėjau – tapo daugiau laiko. Atrodo paradoksalu, ar ne? Bet kai nustoji blaškytis tarp dešimčių šaltinių, kai nebesivaikau kiekvienos naujienos, kai neskaitai komentarų po straipsniais (rimtai, niekada neskaitykite komentarų!), staiga atsiranda valandų per savaitę. Valandų, kurias galiu praleisti su šeima, hobiais, mokydamasis kažko naujo.

Informacijos valdymas nėra apie tai, kad žinotumėte mažiau. Tai apie tai, kad žinotumėte geriau. Tai apie kokybę, ne kiekybę. Tai apie supratimą, ne tik žinojimą. Tai apie tai, kad informacija tarnautų jums, o ne jūs jai.

Pradėkite mažais žingsniais. Išvalykite vieną socialinį tinklą šiandien. Ištrinkite tris naujienlaiškius, kurių neskaitote. Raskite vieną tikrai gerą šaltinį ir pradėkite jį sekti reguliariai. Po savaitės – dar vienas žingsnis. Po mėnesio pažvelgsite atgal ir nustebsite, kiek pasikeitė.

Skaitmeninė erdvė niekur nedingsta. Informacijos srautai tik didės. Bet jūs galite išmokti plaukti šiose bangose, o ne skęsti jose. Ir kai išmoksite, atras ne tik ramybę, bet ir tikrą galią – gebėjimą suprasti sudėtingą pasaulį ir priimti protingus sprendimus. O tai, draugai, yra verta kiekvienos pastangos.