Kai naujienų srautas virsta potvyniu

Kiekvieną rytą atsimerkę į telefoną pirmiausia matome skaičių – dažnai dviženklio ar net trizenklio – šalia pranešimų piktogramos. Naujienos iš įvairių portalų, socialinių tinklų įrašai, el. laiškai, pranešimai iš pokalbių programų. Visi jie šaukia mūsų dėmesio, visi žada kažką svarbaus, skubaus, būtino žinoti. Tik štai problema – mūsų dėmesys nėra begalinis resursas, o informacijos srautas auga eksponentiškai.

Pasak tyrimų, vidutinis žmogus per dieną susiduria su apie 34 gigabaitais informacijos – tai maždaug atitinka šešias valandas filmų peržiūros. Tik mes gi neturime šešių valandų skaityti naujienas. Turime darbą, šeimą, pomėgius, poilsį. Todėl klausimas nėra tik apie tai, kaip gauti daugiau informacijos – priešingai, kaip jos negauti per daug ir kaip atrinkti tai, kas tikrai verta mūsų laiko.

Skaitmeninėje erdvėje informacijos valdymas tapo tokiu pat svarbiuoju įgūdžiu kaip skaitymas ar rašymas. Tik niekas mūsų to nemokė mokykloje. Tad mokykimės dabar.

Kodėl mūsų smegenys pralaimi informacinį karą

Pirmiausia verta suprasti, kodėl taip sunku atsispirti nuolatiniam naujienų tikrinimui. Mūsų smegenys evoliucionavo aplinkoje, kur nauja informacija dažnai reiškė išgyvenimą – ar tai būtų žinia apie maisto šaltinį, ar perspėjimas apie pavojų. Dopamino sistema, kuri skatina mus ieškoti naujovių, veikia puikiai, kai naujienos ateina retai. Bet kai jos plūsta nepertraukiamu srautu? Smegenys tiesiog neturi mechanizmo sustoti.

Socialinių tinklų ir naujienų portalų kūrėjai tai puikiai žino. Begalinis slinkimas, automatinis turinio atnaujinimas, pranešimai su raudonomis piktogramomis – visa tai sukurta išnaudoti mūsų evoliucinius instinktus. Tai nėra jūsų valios stoka, kai negalite atitrūkti nuo telefono. Tai milijardai dolerių, investuoti į tai, kad negalėtumėte.

Dar viena problema – tai, ką psichologai vadina „prieinamumo euristika”. Mes linkę manyti, kad tai, apie ką dažnai girdime, yra svarbu ir dažna. Jei kiekvieną dieną matome naujienas apie nusikaltimus, pradedame manyti, kad pasaulis tampa pavojingesnis, nors statistika gali rodyti priešingai. Jei socialiniuose tinkluose visi dalijasi nuomone X, pradedame manyti, kad tai visuotinė nuomonė, nors tai gali būti tik mūsų informacinio burbulo iliuzija.

Pirmieji žingsniai: informacijos dieta prasideda nuo inventorizacijos

Prieš pradedant tvarkyti informacijos srautus, reikia suprasti, kokie jie iš viso yra. Štai paprastas pratimas: vieną savaitę užsirašykite visus informacijos šaltinius, su kuriais susiduriate. Tikrai visus – nuo ryto naujienų portalo iki vakaro socialinių tinklų naršymo.

Galbūt pastebėsite, kad skaitote tris skirtingus portalus, kurie perpasakoja tas pačias naujienas. Arba kad prenumeruojate dešimt biuletenių, iš kurių realiai skaitote vieną. Arba kad 80 procentų jūsų „Facebook” srautą užpildo žmonės, su kuriais niekada nebendraujaujate gyvenime.

Užsirašę visus šaltinius, pažymėkite juos trimis spalvomis: žalia – tikrai vertinga ir naudinga informacija; geltona – kartais įdomu, bet nebūtina; raudona – eikvojamas laikas arba informacija, kuri jus stresina be realios naudos. Dabar turite žemėlapį. Laikas pradėti valymą.

Pradėkite nuo raudonų. Atsisakyti šių šaltinių turėtų būti lengviausia – juk jau pripažinote, kad jie jums neduoda vertės. Atsisakykite biuletenių prenumeratos, ištrinkite programėles, kurios tik eikvoja laiką, nutildykite arba ištrinkite socialinius kontaktus, kurie teikia tik triukšmą.

Geltonieji reikalauja didesnio sąmoningumo. Galbūt jiems galite skirti konkretų laiką – pavyzdžiui, penktadienio vakarą, kai norite atsipalaiduoti. Bet ne kasdien, ne automatiškai, ne kiekvieną kartą, kai atsiranda laisva minutė.

Kaip atpažinti patikimą naujienų šaltinį

Dabar pereikime prie sudėtingesnio klausimo – kaip atskirti kokybišką žurnalistiką nuo propagandos, dezinformacijos ar tiesiog nekokybiškai parengto turinio? Nėra vieno testo, kuris veiktų visais atvejais, bet yra keletas požymių, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Pirma, patikimi šaltiniai nurodo savo informacijos šaltinius. Jei straipsnyje rašoma „ekspertai teigia” arba „tyrimai rodo”, bet nenurodoma, kokie ekspertai ar kokie tyrimai – tai raudonas vėliavėlė. Geras žurnalistinis darbas visada nurodo konkrečius šaltinius, kad skaitytojas galėtų patikrinti informaciją.

Antra, patikimi šaltiniai atskiria faktus nuo nuomonių. Tai nereiškia, kad nuomonės yra blogai – bet jos turėtų būti aiškiai pažymėtos kaip nuomonės ar komentarai, o ne pateikiamos kaip objektyvi tikrovė. Jei straipsnyje pilna emociškai įkrautų žodžių, kategorinių teiginių be įrodymų ir akivaizdaus šališkumo – greičiausiai tai ne žurnalistika, o propaganda.

Trečia, patikimi šaltiniai pripažįsta sudėtingumą. Jei kažkas siūlo labai paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, greičiausiai kažkas negerai. Tikrovė dažniausiai būna niuansuota, o gera žurnalistika bando atspindėti tą niuansų įvairovę, o ne supaprastinti viską iki primityvių naratyvų.

Ketvirta, patikimi šaltiniai taiso klaidas. Visi klysta – net geriausi žurnalistai. Bet skirtumas tarp patikimo ir nepatikimo šaltinio yra tai, kaip jie elgiasi su klaidomis. Patikimi portalai skelbia pataisymus, atsiprašymus, paaiškinimus. Nepatikimi – tyli, trina, cenzūruoja komentarus arba kaltina kitus.

Socialinių tinklų spąstai ir kaip jų išvengti

Socialiniai tinklai tapo pagrindine naujienų šaltiniu daugeliui žmonių. Problema ta, kad jie nebuvo sukurti kaip naujienų platforma – jie buvo sukurti maksimaliai užimti jūsų dėmesį. O tai, kas labiausiai užima dėmesį, dažnai nėra tai, kas svarbiausia ar tikriausia.

Algoritmų logika paprasta: rodyti tai, su kuo žmonės labiausiai sąveikauja. O žmonės labiausiai sąveikauja su tuo, kas sukelia stiprias emocijas – pyktį, baimę, pasipiktinimą, kartais džiaugsmą. Ramus, niuansuotas, gerai išnagrinėtas straipsnis pralaimia emociniam antraštei su šauktukiniais ženklais.

Rezultatas – tai, ką tyrėjai vadina „piktžodžiavimo efektu” (outrage effect). Jūsų socialinių tinklų srautas pamažu virsta nepertraukiamu pasipiktinimų, skandalų ir konfliktų srautu, nes būtent tai algoritmai moka labiausiai. Ir jūs pradedame manyti, kad pasaulis yra būtent toks – pilnas pykčio ir nesutarimų.

Kaip su tuo kovoti? Pirma, sąmoningai ieškokite ir sekite šaltinius, kurie teikia gilesnę, nuodugnesnę informaciją, o ne tik greitas reakcijas į įvykius. Antra, reguliariai peržiūrėkite, ką sekate, ir atsisakykite šaltinių, kurie teikia tik emocijas be substancijos. Trečia, naudokite socialinių tinklų funkcijas, kurios leidžia kontroliuoti, ką matote – nutildykite tam tikrus žodžius, ribokite laiką, kurį leidžiate programėlėje.

Ir štai radikalus patarimas: ištrinkite socialinių tinklų programėles iš telefono. Vis tiek galite jas pasiekti per naršyklę, bet tas papildomas žingsnis – atidaryti naršyklę, įvesti adresą – sukuria pakankamai trinties, kad sumažintų impulsyvų tikrinimą. Daugelis žmonių, išbandžiusių šį metodą, sako, kad jų socialinių tinklų naudojimas sumažėja 70-80 procentų.

Lėto skaitymo menas greitų naujienų amžiuje

Viena didžiausių skaitmeninės erdvės problemų – greitis. Viskas vyksta greitai, viskas reikalauja akimirksnės reakcijos, viskas rytoj jau bus pamiršta. Bet ar tikrai turime dalyvauti šiame lenktynėse?

Yra alternatyva – tai, ką galima pavadinti „lėtu naujienų vartojimu”. Principas paprastas: geriau skaityti vieną gilų, gerai išnagrinėtą straipsnį per savaitę nei dešimt paviršutiniškų per dieną. Geriau suprasti vieną temą iš esmės nei paviršutiniškai žinoti apie dešimt.

Praktiškai tai gali reikšti prenumeratą kokybiškai žurnalistikai – ar tai būtų tradiciniai žurnalai, ar specializuoti internetiniai leidiniai. Taip, dažnai tai kainuoja pinigų, bet pagalvokite: jei kokybiškas turinys yra jums vertingas, ar neverta už jį mokėti? Juk mokate už „Netflix” ar „Spotify”, nors galėtumėte rasti nemokamo turinio.

Lėtas naujienų vartojimas taip pat reiškia atsisakymą nuo nuolatinio naujienų tikrinimo. Užuot tikrinę naujienas dešimt kartų per dieną, galite tai daryti kartą ar du – pavyzdžiui, pietų pertraukos metu ir vakare. Pasaulis nesugrius per tas kelias valandas, o jūs būsite produktyvesni ir ramesnį.

Dar vienas aspektas – teminė specializacija. Užuot bandę sekti visas naujienas apie viską, pasirinkite kelias temas, kurios jums tikrai svarbios, ir sekite jas nuodugniai. Galbūt tai aplinkosauga, galbūt technologijos, galbūt vietos politika. Geriau būti gerai informuotam apie keletą temų nei paviršutiniškai apie viską.

Kritinio mąstymo įrankiai kasdieniam naudojimui

Net ir pasirinkus gerus informacijos šaltinius, svarbu išlaikyti kritinį požiūrį. Štai keletas praktinių klausimų, kuriuos verta užduoti sau skaitant bet kokią informaciją:

Kas tai parašė ir kodėl? Kiekvienas tekstas turi autorių ir tikslą. Kartais tikslas – informuoti, kartais – įtikinti, kartais – parduoti. Suprasti motyvaciją padeda geriau įvertinti informaciją.

Kokie yra įrodymai? Ar tai tik nuomonė, ar paremta faktais? Ar faktai yra patikrinti ir patvirtinti? Ar yra nuorodų į pirminius šaltinius?

Kas dar apie tai rašo? Vienas šaltinis gali klysti arba būti šališkas. Jei svarbi informacija, verta patikrinti, kaip ją pristato kiti patikimi šaltiniai.

Ar tai sukelia stiprią emocinę reakciją? Jei taip – sustokite ir pagalvokite. Stiprios emocijos – pyktis, baimė, pasipiktinimas – dažnai yra signalas, kad kažkas bando manipuliuoti jūsų nuomone. Tai nereiškia, kad informacija būtinai klaidinga, bet verta būti atsargesniems.

Ar tai patvirtina mano esamas nuostatas? Jei taip – būkite ypač kritiškai. Mes visi turime patvirtinimo šališkumą – tendenciją ieškoti ir tikėti informacija, kuri patvirtina tai, ką jau manome. Būtent todėl ypač svarbu kritiškai vertinti informaciją, kuri atrodo „per daug gera, kad būtų tiesa” arba „tiksliai tai, ką visada sakiau”.

Technologiniai sprendimai informacijos valdymui

Nors technologijos sukūrė informacijos perpildymo problemą, jos taip pat gali padėti ją spręsti. Yra įvairių įrankių, kurie gali padėti valdyti informacijos srautus efektyviau.

RSS skaitytuvai – tai sena, bet vis dar veikianti technologija, leidžianti prenumeruoti įvairius šaltinius ir skaityti juos vienoje vietoje, be algoritmų, be reklamų, be begalinio slinkimo. Programos kaip „Feedly” ar „Inoreader” leidžia sukurti savo asmeninį naujienų srautą, kurį kontroliuojate tik jūs.

Vėlesnio skaitymo programėlės – „Pocket”, „Instapaper” ar „Raindrop” leidžia išsaugoti straipsnius vėlesniam skaitymui. Tai padeda atskirti naršymo laiką nuo skaitymo laiko. Užuot skaitę kiekvieną įdomų straipsnį iš karto, galite jį išsaugoti ir perskaityti vėliau, kai turite laiko sutelkti dėmesį.

Naujienų agregatoriaus programėlės – tokios kaip „Flipboard” ar „Apple News” gali padėti organizuoti naujienas pagal temas. Bet būkite atsargūs – šios programėlės taip pat naudoja algoritmus, kurie gali jus užrakinti informaciniame burbule.

Laiko valdymo programėlės – „Freedom”, „Forest” ar „Screen Time” gali padėti riboti laiką, kurį leidžiate naujienų portaluose ar socialiniuose tinkluose. Kartais mums reikia technologinės pagalbos, kad apsigintume nuo kitų technologijų.

Fakto tikrinimo įrankiai – tokie kaip „Google Reverse Image Search” nuotraukoms patikrinti, „Snopes” ar „FactCheck.org” teiginių tikrinimui. Kai kažkas atrodo per daug neįtikėtina, greita paieška dažnai gali atskleisti tiesą.

Kai informacijos valdymas tampa gyvenimo būdu

Galiausiai, efektyvus informacijos srautų valdymas – tai ne vienkartinis veiksmas, o nuolatinė praktika. Tai kaip fizinis pratimas ar sveika mityba – rezultatai ateina iš nuoseklių, kasdienių sprendimų.

Pradėkite nuo mažų žingsnių. Galbūt pirmą savaitę tiesiog stebėkite savo informacijos vartojimo įpročius. Antrą – atsisakykite kelių akivaizdžiai nenaudingų šaltinių. Trečią – nustatykite konkretų laiką naujienų skaitymui. Ketvirtą – išbandykite vieną naują įrankį ar metodą.

Svarbu pripažinti, kad tobulas informacijos valdymas neįmanomas. Vis tiek kartais praleisite per daug laiko naršydami socialiniuose tinkluose. Vis tiek kartais patikėsite klaidinga informacija. Vis tiek kartais jausitės užgriuvę informacijos. Tai normalu. Svarbu ne niekada neklysti, o turėti sistemas ir įpročius, kurie padeda grįžti į kelią.

Informacijos valdymas taip pat reiškia kartais tiesiog atsitraukti. Savaitgalis be naujienų, atostogos be socialinių tinklų, vakaras be ekranų – tai ne prabanga, o būtinybė. Mūsų smegenims reikia laiko apdoroti informaciją, susisteminti mintis, tiesiog pabūti ramybėje. Nuolatinis informacijos srautas to nesuteikia.

Ir štai ką verta prisiminti: jūs neprivalote būti informuoti apie viską. Tai, kad kažkas vyksta pasaulyje, nereiškia, kad jūs privalote apie tai žinoti. Tai, kad kažkas rašo socialiniuose tinkluose, nereiškia, kad jūs privalote tai skaityti. Jūsų dėmesys yra ribotas ir vertingas resursas – naudokite jį išmintingai.

Skaitmeninėje erdvėje informacijos valdymas yra ne tik praktinis įgūdis, bet ir saviapsaugos forma. Tai būdas apsaugoti savo dėmesį, savo laiką, savo psichinę sveikatą nuo nuolatinio triukšmo ir manipuliacijų. Tai būdas likti informuotam nepasiduodant informacijos perpildymui. Ir galiausiai, tai būdas atgauti kontrolę skaitmeninėje erdvėje, kuri dažnai jaučiasi esanti visiškai nekontroliuojama.

Pradėkite šiandien. Ne rytoj, ne kitą pirmadienį – šiandien. Pasirinkite vieną dalyką iš šio straipsnio ir jį įgyvendinkite. Galbūt tai bus vieno nenaudingo naujienų šaltinio atsisakymas. Galbūt – vienos kokybišką žurnalistiką teikiančios prenumeratos užsakymas. Galbūt – socialinių tinklų programėlės ištrynimas iš telefono. Bet kas, kas juda teisinga kryptimi. Jūsų dėmesys ir jūsų laikas to verti.