Kodėl duomenų apsauga prieš remontą yra būtinybė, o ne prabanga

Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis, lėtėja ar tiesiog atsisako dirbti, pirmoji mintis dažnai būna – kuo greičiau nuvežti į remontą. Tačiau sustokite akimirkai. Ar pagalvojote, kas nutiks su visais tais dokumentais, nuotraukomis, darbo failais ir asmeniniais duomenimis? Vilniaus serviso centruose kasdien matau žmonių veidus, kurie suprato per vėlai – duomenys dingo, o atsarginės kopijos nebuvo.

Realybė tokia, kad net patikimiausiuose serviso centruose gali nutikti nelaimė. Kietasis diskas gali galutinai sugesti diagnostikos metu, programinė įranga gali būti perkonfigūruota, o kartais tiesiog žmogiška klaida padaro savo. Nesvarbu, ar gyvenate Antakalnyje, Pašilaičiuose ar senamiestyje – rizika ta pati. Todėl duomenų apsauga prieš remontą turėtų būti automatinis refleksas, o ne galvos skausmas.

Dar vienas aspektas, apie kurį retai kas pagalvoja – privatumas. Jūsų kompiuteryje gali būti saugomi slaptažodžiai, bankinės informacijos likučiai naršyklės istorijoje, asmeniniai pokalbiai ar konfidencialūs darbo dokumentai. Net jei pasitikite serviso centru, ar tikrai norite, kad kas nors turėtų prieigą prie viso šio turinio?

Pirmasis žingsnis: įvertinkite, kas tikrai svarbu

Prieš pradedant bet kokią duomenų apsaugos procedūrą, reikia suprasti, ką iš tiesų turite ir kas yra kritiška. Daugelis žmonių mano, kad jiems reikia visko, bet praktikoje tai retai būna tiesa. Pradėkite nuo paprastos inventorizacijos.

Atidarykite savo dokumentų aplanką ir pagalvokite: kurie failai yra neatkuriami? Šeimos nuotraukos iš paskutinių dešimties metų – taip, tai neatkuriama. Parsisiųsta programa, kurią galite bet kada vėl atsisiųsti – ne, tai ne prioritetas. Darbo projektai, kurių nėra debesų saugykloje – absoliutus prioritetas. Seni žaidimai, kuriuos galite iš naujo įdiegti – galite praleisti.

Vilniuje, kaip ir visur, žmonės dažnai kaupia šlamštą. Parsisiųstų filmų archyvai, seni programų įdiegimo failai, dubliuoti dokumentai – visa tai užima vietą ir apsunkina atsarginių kopijų kūrimą. Prieš darydami atsarginę kopiją, pašalinkite akivaizdų šlamštą. Tai ne tik sutaupys laiko, bet ir sumažins reikalingą saugojimo vietą.

Sukurkite sau paprastą sąrašą prioritetų tvarka: pirma – asmeniniai neatkuriami duomenys (nuotraukos, vaizdo įrašai, asmeniniai dokumentai), antra – darbo failai ir projektai, trečia – programų nustatymai ir konfigūracijos, jei jos sudėtingos atkurti. Viskas kita yra antraeilė.

Antrasis žingsnis: pasirinkite tinkamą atsarginių kopijų metodą

Dabar, kai žinote, ką reikia saugoti, laikas pasirinkti kaip. Yra keletas pagrindinių metodų, ir kiekvienas turi savo privalumų bei trūkumų. Vilniuje lengvai prieinami visi šie variantai, tad pasirinkimas priklauso nuo jūsų situacijos.

Išorinis kietasis diskas – tai klasikinis ir patikimiausias būdas. Galite nusipirkti bet kurioje elektronikos parduotuvėje Vilniuje, nuo Akropolio iki mažesnių parduotuvių. Privalumai: greitas, fiziškai kontroliuojamas, nereikia interneto ryšio. Trūkumai: kainuoja pinigų (nors nebrangiai), reikia fiziškai prisijungti, gali būti pamestas ar sugadintas.

Debesų saugyklos – Google Drive, Dropbox, OneDrive ar kitos paslaugos. Privalumai: prieinami iš bet kur, automatinės kopijos, paprastai patikimi. Trūkumai: reikia gero interneto ryšio (Vilniuje paprastai ne problema), ribotas nemokamas talpa, mėnesinis mokestis už daugiau vietos, privatumo klausimai.

USB atmintinės – tinka tik nedideliems duomenų kiekiams. Jei turite tik kelis svarbius dokumentus, tai gali būti pakankama. Tačiau šiuolaikinėms nuotraukų ir vaizdo įrašų bibliotekoms tai per maža.

Tinklo saugykla (NAS) – pažangesnė opcija namų tinklui, bet daugeliui perteklinė. Jei jau turite tokią sistemą, puiku, bet pirkti specialiai prieš remontą būtų per daug.

Mano rekomendacija Vilniaus gyventojams: kombinuokite metodus. Naudokite debesų saugyklą kasdieniniams svarbiems failams (taip jie bus saugūs ne tik prieš remontą, bet ir nuo bet kokių nelaimių), o prieš remontą papildomai padarykite pilną kopiją į išorinį diską. Taip turėsite dvigubą apsaugą.

Trečiasis žingsnis: praktinis atsarginių kopijų kūrimas

Teorija baigėsi, laikas veikti. Jei pasirinkote išorinį diską (kas yra išmintinga), štai kaip tai padaryti be komplikacijų.

Windows naudotojams: Prijunkite išorinį diską. Eikite į Parametrus (Settings) → Atnaujinimas ir sauga (Update & Security) → Atsarginė kopija (Backup). Čia rasite „Backup using File History” funkciją. Įjunkite ją ir pasirinkite savo išorinį diską. Sistema automatiškai pradės kopijuoti jūsų dokumentus, nuotraukas, darbalaukį ir kitus svarbiausius aplankus.

Tačiau yra vienas niuansas – standartinė Windows atsarginė kopija ne visada paima viską. Todėl papildomai rankiniu būdu nukopijuokite šiuos aplankus: C:\Users\[jūsų_vardas]\Documents, C:\Users\[jūsų_vardas]\Pictures, C:\Users\[jūsų_vardas]\Desktop, C:\Users\[jūsų_vardas]\Downloads (jei ten yra ko nors svarbaus). Tiesiog vilkite šiuos aplankus į išorinį diską.

Mac naudotojams: Čia viskas paprasčiau. Prijunkite išorinį diską ir sistema greičiausiai pasiūlys naudoti jį Time Machine atsarginėms kopijoms. Sutikite ir leiskite sistemai padaryti savo darbą. Time Machine yra viena geriausių integruotų atsarginių kopijų sistemų – ji automatiškai kopijuoja viską ir leidžia lengvai atkurti.

Debesų saugykloms: Jei naudojate Google Drive, įdiekite „Backup and Sync” programą. Ji leis pasirinkti, kuriuos aplankus sinchronizuoti su debesimi. Pasirinkite svarbiausius ir leiskite programai įkelti. Atminkite, kad su standartiniu nemokamu planu turite tik 15 GB, tad būkite selektyvūs. Jei reikia daugiau, 100 GB kainuoja apie 2 eurus per mėnesį – tai maža kaina už ramybę.

Svarbus patarimas: patikrinkite, ar kopija tikrai veikia! Atidarykite kelis failus iš atsarginės kopijos ir įsitikinkite, kad jie atsidarė teisingai. Nieko baisesnio nei atrasti, kad jūsų „atsarginė kopija” yra tuščia ar sugadinta.

Ketvirtasis žingsnis: apsaugokite savo privatumą

Dabar, kai jūsų duomenys saugūs, laikas pagalvoti apie tai, kas liks kompiuteryje, kurį atiduosite į remontą. Net jei pasitikite serviso centru Vilniuje, geriau būti atsargiems.

Pirmiausiai – išsaugokite ir ištrinkite slaptažodžius iš naršyklės. Chrome, Firefox ir kitos naršyklės saugo jūsų slaptažodžius. Eikite į naršyklės nustatymus, eksportuokite slaptažodžius į failą (kurį išsaugosite saugioje vietoje, ne kompiuteryje!), tada ištrinkite juos iš naršyklės. Taip pat išvalykite naršyklės istoriją, slapukus ir talpyklą.

Atsijunkite nuo visų paskyrų. Išsiregistruokite iš Google, Microsoft, Apple ID, socialinių tinklų ir bet kokių kitų paslaugų. Tai užtrunka kelias minutes, bet apsaugo jus nuo netyčinės prieigos.

Jei jūsų kompiuteryje yra ypač jautrios informacijos – finansinių dokumentų, medicininių įrašų, konfidencialių darbo failų – apsvarstykite galimybę juos laikinai perkelti į šifruotą konteinerį arba tiesiog visiškai ištrinti po to, kai padarėte atsarginę kopiją. Galite naudoti tokias programas kaip „Eraser” (Windows) arba integruotą „Secure Empty Trash” (Mac), kurios užtikrina, kad duomenys nebūtų atkuriami.

Dar vienas dažnai pamirštamas dalykas – el. pašto klientai. Jei naudojate Outlook, Thunderbird ar panašias programas, jos saugo visus jūsų laiškus lokaliai. Užtikrinkite, kad šie duomenys yra įtraukti į atsarginę kopiją, o jei laiškai ypač konfidencialūs, apsvarstykite laikiną jų perkėlimą.

Penktasis žingsnis: dokumentuokite ir komunikuokite su servisu

Paskutinis, bet ne mažiau svarbus žingsnis – tinkama komunikacija su serviso centru. Vilniuje yra daug gerų kompiuterių remonto vietų, bet net geriausiems reikia aiškių instrukcijų.

Prieš vežant kompiuterį, užrašykite tikslią problemos apibūdinimą. Ne tiesiog „kompiuteris lėtas”, bet „kompiuteris užsikrauna 5 minutes, programos užstringa, kartais pasirodo mėlynas ekranas su klaidos kodu 0x000000″. Kuo tikslesnė informacija, tuo lengviau technikai diagnozuos problemą ir tuo mažesnė tikimybė, kad jiems reikės kažką keisti jūsų duomenyse.

Aiškiai pasakykite serviso centrui, kad jūsų duomenys yra svarbūs ir kad pageidaujate, jog jie būtų išsaugoti. Paklauskite, kokia jų duomenų apsaugos politika. Rimti serviso centrai turėtų turėti aiškias procedūras, kaip elgtis su klientų duomenimis.

Jei galima, paprašykite, kad prieš bet kokius rimtesnius veiksmus (pavyzdžiui, operacinės sistemos perkrovimą) jums paskambintų ir pasikonsultuotų. Kai kurie Vilniaus servisai tai daro automatiškai, kiti – tik paprašius.

Pasiimkite rašytinį patvirtinimą, kad kompiuterį priėmė. Geriausia, jei ten bus nurodytas kompiuterio serijos numeris, vizualinė būklė ir priėmimo data. Tai apsaugo abi puses – ir jus, ir serviso centrą.

Jei jūsų kompiuteryje yra labai jautrių duomenų ir problema nėra susijusi su kietuoju disku, galite net išimti kietąjį diską prieš vežant į remontą. Daugeliu atvejų (pavyzdžiui, jei problema su ekranu, klaviatūra ar kitais komponentais) tai visiškai įmanoma. Tiesiog įsitikinkite, kad serviso centrui tai priimtina.

Kai viskas padaryta: ramybė ir pasitikėjimas procesu

Dabar, kai atlikote visus penkis žingsnius, galite atsidusti. Jūsų duomenys saugūs išoriniame diske ar debesyje, privatumas apsaugotas, o su serviso centru susitarėte dėl aiškių sąlygų. Tai ne tik apsaugo jus nuo galimų problemų, bet ir suteikia ramybę.

Vilniuje, kaip ir bet kuriame kitame mieste, kompiuterių remontas yra įprasta paslauga. Dauguma serviso centrų dirba profesionaliai ir sąžiningai. Tačiau net geriausių specialistų darbe gali nutikti nelaukti dalykai – techninės nesėkmės, programinės klaidos, netikėti komponentų gedimai. Jūsų pasiruošimas užtikrina, kad net blogiausiu atveju jūsų svarbiausi duomenys išliks saugūs.

Be to, šie įgūdžiai pravers ne tik prieš remontą. Reguliarios atsarginės kopijos turėtų tapti jūsų įpročiu. Statistika rodo, kad vidutiniškai kietasis diskas tarnauja 3-5 metus, bet gali sugesti bet kada. Virusai, programinės klaidos, netikėti elektros tinklo šuoliai, net paprasčiausias kavos išsiliejimas ant nešiojamojo – visa tai gali sunaikinti jūsų duomenis akimirksniu.

Įsidiekite sistemą: kas mėnesį (arba net kas savaitę, jei duomenys labai svarbūs) darykite atsarginę kopiją. Moderniose sistemose tai galima automatizuoti – nustatote kartą, ir sistema pati viską daro fone. Tai kaip draudimas – tikitės, kad niekada neprireiks, bet kai prireikia, esate be galo dėkingi, kad jį turite.

Ir paskutinis dalykas, kurį noriu pabrėžti – nebijokite prašyti pagalbos. Jei nesate tikri, kaip padaryti atsarginę kopiją, paprašykite draugo, šeimos nario ar net paties serviso centro padėti prieš remontą. Daugelis Vilniaus serviso centrų siūlo ir duomenų atsarginių kopijų paslaugas už nedidelį mokestį. Kartais verta investuoti tą 10-20 eurų, kad profesionalas padarytų viską teisingai, nei rizikuoti prarasti neįkainojamus duomenis.

Technologijos turėtų mums tarnauti, o ne kelti stresą. Su tinkamu pasiruošimu kompiuterio remontas tampa paprastu techniniu procesu, o ne nervų erzinančiu išbandymu. Dabar, kai žinote visus žingsnius, esate pasirengę bet kokiai situacijai.